By A Web Design

MOKYKLOS ISTORIJA

1776 m. Palėvenėje pastačius vienuolyną ir jame įsikūrus domininkonams vienuoliams (vienas pirmųjų vienuolynų Lietuvoje) čia pradėjo veikti ir pradinė mokykla. Joje pirmąją klasę yra baigęs garsus architektas ir visuomenės veikėjas Laurynas Stuoka -Gucevičius. Mokykloje kasmet mokėsi po 5-9 mokinius. 1864 m. carinė Rusija uždarė vienuolyną, apylinkėse nebeliko jokios mokyklos.

Spaudos draudimo metais Noriūnuose veikė slaptoji mokykla. Daraktoriais dirbo sutuoktiniai Aleksandra Katilevičiūtė – Čepelienė ir Motiejus Čepelė.

1909 metais carinė Rusija Palėvenėje atidarė rusišką pradinę. Joje mokėsi Noriūnų, Aukštaičių, Buivėnų ir kitų aplinkinių kaimų vaikai. Mokykloje jie viską „kalė“ atmintinai, rašė „doskose“. Klasėje stovėjo trys eilės suolų, stalas mokytojui ir juoda lenta. Pirmasis šios mokyklos mokytojas Ščemyrskis buvęs lenkas, bet mokėjęs lietuviškai. Visi vadovėliai buvo rusiški, išskyrus elementorių “Žiupsudis“. Mokykla veikė iki 1915 m. Keitėsi joje ir mokytojai: Stančikas, Dosnikas...

Vokiečiams okupavus Lietuvą, mokytojomis tapo rusiškos mokyklos tris klases baigusios seserys Ona ir Zosė Bulotaitės. Jos mokė Noriūnų dvaro kumečių vaikus.

1919 m., kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, Noriūnų dvarininkas Jonas Adomonis skyrė du kambarius mokyklai antrame dvaro aukšte. Noriūnų pradžios mokykloje vaikaiiš aplinkinių kaimų mokėsi tikybos, darbelių bei rašyti, skaityti, skaičiuoti, o nuo1928 m. ketvirtajam skyriui įvesti egzaminai Egzaminų uždaviniai buvo gana sudėtingi. Sąlyginiam uždaviniui išspręsti prireikdavo 7-8 klausimų. Pirmieji šios mokyklos mokytojai buvo A. Glemža, P. Kukenys, F. Šinkūnas. Jis 1926 m. baigė rašyti ir išleido A. Vireliūno pradėtą Lietuvos geografijos ir istorijos vadovėlį, parašė geografijos chrestomatiją, 1930-1940 m. buvo Lietuvos enciklopedijos geografijos skyriaus redaktorius. Dirbo ir švietimo inspektoriumi, ir viršininku, ir VU dėstytoju.

Noriūnų pradinę mokyklą iki 1940 m. baigė poetas Vytautas Rudokas, chirurgas Povilas Vanagas, režisierius Vytautas Grakauskas, filosofas Petras Pečiūra ir kt.

1940-1941 m. Noriūnuose jau buvo šeši pradinės mokyklos skyriai.

Nuo 1926 m. mokykla perkelta iš dvaro į kumetyną. Dirbo šie mokytojai: St. Tumonytė, J. Didžbalis, J. Vanagas, Zumbrickienė. Prieškario mokykloje kasmet mokėsi apie 50 mokinių. 1944-1948 m .mokykla tapo dvikomplekte pradine, 1948-1950 m. - septynmete, 1961-1987m. -  aštuonmete,1987-1992m.- devynmete, o nuo 1992 m.- pagrindine mokykla.

XX a. pabaigoje mokykloje jau mokėsi apie 300 mokinių, todėl 1987 m. Noriūnų centre pastatyta nauja dviaukštė mokykla. 1997 m. jai suteiktas generolo Jono Černiaus vardas.

2004 m. vykdant renovaciją pastatytas trečias aukštas.  2011 metais įkurta ikimokyklinė ugdymo grupė.  2012 m. mokykloje mokosi 140 mokinių, dirba 26 mokytojai. Joje aktyviai vystoma sportinė, kraštotyrinė ir kita užklasinė veikla. Moderniai įrengti informacinių technologijų, geografijos, istorijos ir kiti kabinetai bei mokyklos muziejus.

 

 

senoji mokykla  Noriunu mokykla  6

 

Copyright © 2020 Noriūnų J. Černiaus pagrindinė mokykla. Visos teisės saugomos.
Joomla! yra nemokama programinė įranga, platinama pagal GNU Bendrąją Viešą Licenciją.
Joomla Templates by Joomla51.com